Europos ir kitų pasaulio šalių rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didžia dalimi lemia smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra. Jis apima tiek gyventojų užimtumo didėjimą, tiek kitus ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius rodiklius.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektų samprata yra apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – įstatymas), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas apibrėžia SVV subjektus, jiems taikomas valstybės paramos formas ir kitas šiam verslui svarbias nuostatas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, SVV subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje (Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikimas) nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje (Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams formos) nustatytas sąlygas. Įstatyme įtvirtinta nauja institucija – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, sudaroma iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų, siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą.

Galima išskirti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių sampratas pagal finansinių duomenų atitikimą:

	Darbuotojų skaičius	Finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
		Metinės pajamos neviršija, mln. Lt	Turto balansinė vertė neviršija, mln. Lt
Vidutinė įmonė	Mažiau kaip 250	138	93
Maža įmonė	Mažiau kaip 50	24	17
Labai maža įmonė	Mažiau kaip 10	7	5

Svarbu atkreipti dėmesį, jog mažos ir vidutinės įmonės negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su stambiomis įmonėmis, todėl pagrindiniai verslo plėtros prioritetai - tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu - visokeriopai remti SVV įmones, skatinti ne tik naujų įmonių steigimą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jau veikiančioms. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme neliko nuostatos, draudžiančios riboti SVV subjektų galimybes gauti valstybės paramą pagal subjektų veiklos pobūdį. Jis apibrėžia galimas valstybės pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui formas. Tačiau nevisos jos šiuo metu įgyvendinamos. Įstatyme numatytos šios pagalbos formos:

• Mokesčių lengvatos, jeigu jos nustatytos mokesčių įstatymuose, rinkliavų lengvatos.
• Finansinė parama apima lengvatinių kreditų teikimą, dalinį ar visišką palūkanų dengimą, garantijų teikimą, paskolų draudimą, rizikos kapitalo investavimą į smulkias ir vidutines įmones, subsidijas darbo vietoms kurti ir tam tikrų išlaidų kompensavimą. Iš dalies ar visiškai gali būti kompensuojamos įmonės steigimo, tyrimų bei kokybės sertifikato įsigijimo išlaidos, garantijų ir draudimo mokesčiai ir kita.
• Įmonių (smulkaus ir vidutinio verslo subjektų) savininkų ir darbuotojų konsultavimas, mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas lengvatinėmis sąlygomis. Šias ir kai kurias kitas paslaugas daugiausiai teikia verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai ir technologiniai parkai.
• Vyriausybė, apskričių viršininkai ar savivaldybės gali nustatyti ir kitas paramos formas. Siūlome apie teikiamą paramą aktyviai domėtis patiems pagal gyvenamą vietą.

SVV reikšmė ir indėlis į šalies ūkį kasmet didėja, tačiau šiame verslo sektoriuje vis dar lieka nemažai problemų. Keičiantis ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir verslininkų įvardijami trukdžiai verslo plėtrai. Mažos ir vidutinės įmonės negali vienodomis sąlygomis konkuruoti su stambiomis įmonėmis, todėl pagrindiniai verslo plėtros prioritetai tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu – visokeriopai remti SVV, skatinti ne tik naujų įmonių steigimą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jau veikiančioms. Siekiant skatinti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą ir jų gyvybingumą įgyvendinamos naujos finansinės paramos formos.

Augantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai bei socialinės išmokos buvo svarbiausios problemos, su kuriomis 2010 metais susidūrė visos Lietuvos gyventojai. Jei 2009 metais ekonomikos sunkmetis didesnį poveikį darė makroekonominiame lygmenyje ir atsiliepė verslui bei valstybės biudžetui, tai 2010-aisiais šis neigiamas impulsas pasiekė daugelį šalies gyventojų. Jonava nėra išimtis. Vertinant verslo aplinką, atsižvelgta į ūkio subjektų ir SVV įmonių rodiklius. Pastebėta, jog Jonavoje nėra tinkamai išnaudojami gamtos, kultūriniai bei pramoniniai ištekliai, kurie sudarytų sąlygas tobulėti verslo sektoriuje tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių atžvilgiu.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis veikiančių ūkio subjektų skaičius 2010 metais Lietuvoje siekė 83 201, o 2011 metais – 86 987. Tuo tarpu Jonavos rajono savivaldybėje iš viso 2010 metais buvo užregistruota 769 įmonės. 2011 metų pradžioje jų padaugėjo iki 798.

2010	2011
Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublika
83 201	86 987
Jonavos rajono savivaldybė	Jonavos rajono savivaldybė
769	798

Tarp visų 2011 metais Jonavos rajone užregistruotų įmonių yra 33 žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės srityje veikiantys subjektai, 83 apdirbamosios gamybos, 51 statybos, 37 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla užsiimantys subjektai, 45 švietimo, 36 socialinio darbo, 43 meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą vykdantys ūkio subjektai, kt.

Nors 2011 metų detalūs statistiniai duomenys apie įmonėse dirbančių darbuotojų skaičių dar nėra skelbiami, lentelėje yra pateikiami 2010 metų duomenys.

	2010 metai
	Lietuvos Respublika	Jonavos rajono savivaldybė
0-4 darbuotojai	46 889	389
5-9 darbuotojai	15 032	143
10-19 darbuotojų	9 039	99
20-49 darbuotojai	7 000	74
50-99 darbuotojai	3 103	40
100-149 darbuotojai	982	13
150-249 darbuotojai	603	5
250-499 darbuotojai	342	4
500-999 darbuotojai	136	1
1000 ir daugiau darbuotojų	75	1

2010 metais Jonavos rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 85 nauji juridiniai asmenys, tarp kurių:

• 57 uždarosios akcinės bendrovės;
• 4 individualios įmonės;
• 13 asociacijų;
• 2 viešosios įstaigos;
• 9 kiti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys.

Kaip teigiamą aspektą galima išskirti 2011 metais užregistruotų juridinių asmenų skaičių Jonavos rajono savivaldybėje. Registrų centro duomenimis nuo 2011-01-01 iki 2011-05-01 buvo įregistruota 19 juridinių asmenų, iš kurių 10 uždarųjų akcinių bendrovių, 1 uždarosios akcinės bendrovės filialas, 3 viešosios įstaigos, 2 asociacijos ir 3 individualios įmonės. Šiuo laikotarpiu išregistruotos buvo 3 uždarosios akcinės bendrovės ir 2 individualios įmonės (iš viso 5 juridiniai asmenys).

Registrų centras taip pat pateikia informaciją apie juridinius asmenis, registruotus Jonavos rajono savivaldybėje iki 2011-05-01. Iki šios dienos Jonavos rajono savivaldybėje yra registruoti 1780 juridiniai asmenys, iš kurių:

reorganizuojama:

• biudžetinė įstaiga;

pertvarkoma:

• 5 individualios įmonės;

restruktūrizuojama:

• 1 uždaroji akcinė bendrovė,
• 1 žemės ūkio bendrovė;

bankrutavo:

• 8 uždarosios akcinės bendrovės,
• 1 akcinė bendrovė;

Likviduojama:

• 2 komanditinės ūkinės bendrovės,
• 1 bendrija,
• 53 uždarosios akcinės bendrovės,
• 1 uždarosios akcinės bendrovės filialas,
• 1 akcinės bendrovė,
• 17 žemės ūkio bendrovių,
• 1 asociacija,
• 1 šeimyna,
• 1 profesinė sąjunga ar susivienijimas,
• 250 individualių įmonių.

Galima pastebėti, jog iš registruotų 1780 juridinių asmenų 2011-05-01 duomenimis savo veiklą vykdo 1426 juridiniai asmenys.

Įvertinus teigiamus pokyčius Jonavos rajono verslo aplinkoje, matoma ir neigiama šalies ekonominės krizės įtaka. Iki 2011-05-01 buvo išregistruoti 1579 juridiniai asmenys. Iš jų daugiausiai išregistruota buvo individualių įmonių (1186) ir uždarųjų akcinių bendrovių (163).

Didžiausią įtaką šalies ekonominiai rodikliai turėjo smulkiam ir vidutiniam verslui. Būtent SVV rodikliai ir pasižymi didžiausiu kintamumu. Statistikos departamento duomenimis, įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2011 metais Lietuvos Respublikoje yra 7173, Jonavos rajono savivaldybėje – 43 įmonės. Šiais metais Lietuvos Respublikoje išregistruota 6689, o Jonavos rajono savivaldybėje – 37 mažos ir vidutinės įmonės. Šių rodiklių palyginimai yra pateikiami lentelėje.

	2010	2011
LR
Įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje	6 405	7 173
Išregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje	4 593	6 689
Jonavos r. sav.
Įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje	44	43
Išregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje	32	37

Atsižvelgiant į Jonavos rajone įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus 2010 ir 2011 metų pradžioje rodiklius, galima teigti, kad verslo padėtis Jonavos rajono savivaldybėje nežymiai pablogėjo: įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius Jonavos rajone sumažėjo nuo 44 (2010 m.) iki 43 (2011 m.), kai tuo tarpu Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių skaičius 2011 metais išaugo. Taip pat pastebėtina, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Jonavos rajone išregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius turi tendenciją didėti.

Kaip jau minėta, Lietuvos vykdomai verslo politikai itin didelės reikšmės turi veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, sukuriančios daugiau kaip 60 proc. visų verslo įmonių kuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tenka svarbiausias vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategijoje nustatytus tikslus, skatinančius naujovių diegimą, partnerystės, konkurencingumo ir užimtumo plėtrą. Šių įmonių skaičius tiek Lietuvoje, tiek Jonavoje nuolat didėja:

	2010	2011
LR
Darbuotojų skaičius metų pradžioje	720 489	630 270
Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje	63 447	66 534
Jonavos r. sav.
Darbuotojų skaičius metų pradžioje	7 899	6 764
Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje	549	578

Statistikos departamento duomenimis, Jonavos rajone 2011 metų pradžioje veikė 578 mažos ir vidutinės įmonės. Lyginant su 2010 metais, galima pastebėti, jog per metus Jonavos rajone savo veiklą pradėjo dar 29 mažos ir vidutinės įmonės. Lietuvos Respublikoje šis skaičius taip pat išaugo.

Jonavos rajono savivaldybėje gana aukštas nedarbo lygis. Vertinant Statistikos departamento duomenis, pastebėta, kad daugumoje įmonių darbuotojų skaičius tiek Jonavos rajone, tiek visoje Lietuvos Respublikoje 2010 – 2011 metais ženkliai sumažėjo. 2010 metais Jonavos rajone dirbo 7899 darbuotojai, o 2011 metais šis skaičius sumažėjo iki 6764. Tuo tarpu visoje Lietuvos Respublikoje darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 720 489 iki 630 270.

Lietuvos darbo biržos duomenimis registruotas nedarbas mažėjo, o vyrų nedarbas mažėjo labiausiai. 2011 m. balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 293,5 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 13,6 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto (2010 m. balandžio 1 d. – 14,3 proc.).

Per 2011 metų kovo mėn. registruotas nedarbas sumažėjo 0,6 proc. punkto, tai yra didžiausias mažėjimas šiais metais.

2011 m. balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 131,4 tūkst. neturinčių darbo moterų ir jos sudarė 12,3 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Prieš metus moterų nedarbas siekė 12,0 proc. Vyrų nedarbas išlieka aukštesnis negu moterų. Neturinčių darbo vyrų buvo registruota 162,1 tūkst. ir jie sudarė 14,8 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų arba 1,7 proc. punkto mažiau negu prieš metus (16,5 proc.). Vyrų nedarbo rodiklis 1,2 karto didesnis negu moterų. Jaunų iki 25 metų bedarbių 2011 m. balandžio 1 d. šalyje buvo 40,5 tūkst., tai yra jie sudarė 13,8 proc. visų darbo biržoje registruotų bedarbių. Asmenys iki 25 m. amžiaus sudarė 8,6 proc. šalies 16-25 metų amžiaus gyventojų.

2011 metų liepos 1d. Jonavoje buvo registruota 3820 darbo neturinčių žmonių. Tarp 2120 moterų ir 1700 vyrų. Tuo tarpu darbo neturinčio jaunimo šiuo metu yra 496. Iš visų Jonavoje užregistruotų nedirbančių žmonių gana didelę dalį sudaro Jonavos rajono kaimuose gyvenantys piliečiai - net 1530.

Nuo 2011 metų pradžios iki 2011 metų liepos 1d. Jonavos darbo biržoje buvo užregistruoti 2060 darbo neturintys žmonės. Per šį laikotarpį pastoviam darbui įsidarbino apie 270, pagal terminuotą sutartį – 490, verslo liudijimų įsigijo apie 600 Jonavoje gyvenančių žmonių. Šiuo metu per dieną užregistruojama apie 30 naujų darbo ieškančių žmonių.