Dubių piliakalnis yra Šventosios upės dešiniajame krante, kiek žemiau santakos su Širvinta, Bėčių miške. Dar jis minimas ir Užupių vardu. Apylinkėse gausu ir kitų archeologinių paminklų: Užupės senoviniai gynybiniai įtvirtinimai, paslaptingos urvų liekanos – pilkapiai, kuriuose rastos ginklų liekanos, geležiniai dirbiniai.

Plyti Jonavos rajone, piečiau Gudžionių kaimo. Siekia 68,2 metrų aukštį, santykinis aukštis yra 30 metrų. Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečiu - XIV amžiumi. Piliakalnio vakarinėje papėdėje galima aptikti senovės gyvenvietės liekanų.

Jį sudaro du skirtinguose kaimuose ir skirtinguose Lokio krantuose įrengti piliakalniai ir papėdės gyvenvietė prie jų. Lokėnėlių piliakalnis (Žvalgakalnis) yra 250 metrų į PR nuo Gudžionių piliakalnio, Lokio kairiajame krante (dabar ties piliakalniu yra tvenkinys), dešiniojo Neries kranto aukštutinės terasos atragyje. Nustatyta, kad piliakalnio vietoje gyventa I-II a., po pylimu rastas brūkšniuotos keramikos kultūrinis sluoksnis su židiniu, stulpavietėmis.

Piliakalnis (Milžinų Kalnas) įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos atragyje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi. Jos Š krašte supiltas 1,5 metro aukščio, 10,5 metro pločio pylimas. Šlaitai statūs, 16 metrų aukščio. Piliakalnis smarkiai apardytas arimų, apkasų, R šonas nuplautas bevardžio upelio. Dabar jis apaugęs krūmais, V šlaito dalis dirvonuoja. 1 km į PR, kitame Neries krante buvo Skarulių pilkapiai, kurių vieta tyrinėta 1999 ir 2001 m. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Vadinamas Pilma, įsiterpęs tarp Neries ir Šlėnos upelio santakos. Visą rytinę piliakalnio dalį ilgainiui nuplovė Neris, kartu atverdama didžiulę Andriuškonių atodangą, nūnai saugomą gamtos paminklą. Išliko maždaug 120-70 metrų aikštelės dalis.

Piliakalnį sudaro trys kalnai. Prie jo vyksta kaimo bendruomenės renginiai ir šventės. Šlaitai vidutinio statumo, iki 7 metrų aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Plyti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Padaigų. Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto slėnio krašte esančioje kalvoje. Šlaitai statūs, 13-15 metrų aukščio. Pylimas apardytas apkasų, apaugęs mišriu mišku. Jis datuojamas I tūkst.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Išliko tik 12x6 metrų dydžio centrinė aikštelės dalis ir pylimų Š pusė, kita sunaikinta XIX a. pabaigoje – XX a. kasant karjerą. Aikštelė buvusi apjuosta 6 metrų pločio, 1,3 metrų gylio grioviu ir už jo supiltu 1 metro aukščio nuo griovio dugno, 4 metrų pločio pylimu. Griovio liekanų matyti ir R bei P piliakalnio pusėse. Visose piliakalnio papėdėse 0,8 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Piliakalnis yra prie pat kelio Jonava-Žasliai, Ruklos miestelio teritorijoje. Piliakalnio išorė, išvaizda bei vietovės istorinė situacija byloja, kad piliakalnis įrengtas ir stebėjimo bokštas pastatytas XIV a. viduryje, kai Paneriais labai suintensyvėjo kryžiuočių puolimai. Šiuo metu piliakalnis pilnai pritaikytas turistų lankymui.

Tartokų piliakalnis yra kairiajame Lomenos upės krante, miško pakraštyje. Tarp vietinių gyventojų sklando legenda apie šį piliakalnį, kad religingi žmonės aukodavo čia gyvulius, juos degindavo. Piliakalnis nuo tų laikų pavadintas ,,Koplyčkalniu“.